Gyvenimo knyga. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Lyg verpetas mūsų metai sukos,
O gegutė vis naujus skaičiavo,
Savo knygą rašėme po lapą,
Taip gyvenimas ir vinguriavo.
 
Dirbom, kūrėmės, vaikus auginom,
Statėme namus, sodinom sodą,
Bet su metais niekur nepradingo meilė.
Mūsų akys ją išduoda.
 
Bėgo metai, smilkiniai nubalo,
Meilė liko. Subrandinta ir tikra.
Na, tai kas, kad kūnas jau paseno,
Bet juk meilė, ji nesensta niekada.
 
Iki galo dar knyga neparašyta.
Nieks nežino, kiek dar lapų ten tuščių,
Bet kasdien po vieną versdami juos,
Nugyvensim šį gyvenimą abu kartu.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Aš renkuosi gyvenimą", 2018 m.