Gyvenimas. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Kaip traukinys
Gyvenimas nudunda,
O bėgiai jo ir tiesūs, ir kreivi,
Gal kartais ir nuklyst nuo jų
Yra pagunda,
Bet tu vis tiek
Į savo kelią sugrįžti.
 
Ir metų savo
Tu skaičiuot nespėji,
Jie bėga tarsi vėjo nupūsti.
Ir kartais, rodos,
Jau esi pavargęs,
Bet metų naštą
Tu vis tiek neši.
 
O gal ne naštą,
Gal tik didį lobį,
Kurį likimas
Dovanojo tau.
Ir jeigu šiandien
Dar gyventi nori,
Suspėk į šitą traukinį
Ir kito tu nelauk...

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Aš renkuosi gyvenimą", 2018 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą