Šitam gyvenime esu visokia. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Suklystu ir nuodėmes skaičiuoju,
Bet paskui ir vėl ranka numoju,
Pats gyvenimas ir gundo ir vilioja
Ir vis stengiasi “pakišt man koją”.

Gyvenu kaip liepia man širdis.
Kartais visą dieną gerumu alsuoju,
Kartais norisi užvožti tiems,
Kas sako, kad esu gyvenimo pavojus.

Bet krūtinėje gera širdelė plaka,
Vietos čia pakankamai turiu,
Na, o jeigu kartais ką ir pakeiksnoju,
Tai žinokit, kad vistiek visus myliu.

Štai tokia einu aš per gyvenimą.
Gal ir neesu aš niekam dovana,
Ir nors gyvenimas manęs nelepina,
Aš velniškai gerai jaučiuos jame.

2019.03.19, Irena M. L.