Gėlytė... Vaclovas Matažinskas

Močiute, imk, prašau, gėlytę,
Seniai gėlių gal negavai,
Tu primeni mano babytę,
Kaip gaila – nėra jos seniai.

Neliko pasakų, ir blynų
Nemoka kept dabar tokių,
Ir vakarais kažkaip tai tylu,
Be jos labai, labai ilgu.

Aš pamenu – raukšlėtos rankos,
Kaip švelniai glostė jos mane,
Širdis ją prisiminus trankos,
Močiute, ar girdi mane?

– Girdi, vaikeli, tikrai girdi,
Negali negirdėt, kai taip myli,
Gerą, matau, turi tu širdį,
Jeigu gėles senutėms dalini...

Močiute, imk, prašau, gėlytę,
Nukrito ašara sūri...
– Sutiksiu Danguje tavo babytę,
Nuostabų anūkėlį, pasakysiu, tu turi.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą