Tai jau - praeitis. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė
Aš jau nepasiilgstu vasaros naktų
Ir atviro nakties dangaus,
Žvaigždelių kabančių virš debesų
Ir mūsų pokalbio tylaus.
Nesigailiu nepasakytų žodžių,
Nei atspindžio mėnulio - ežere,
Griaustinio, kuris dangų skrodžia
Ir dviejų siluetų naktyje.
Nepasiilgstu to, ką esame patyrę,
Nakties tyloj, mėnulio šviesoje,
Nes jau seniai likimas mus išskyrė
Ir praeitis jau negyvena manyje.
Patinka man vienai stebėti dangų,
Vienai skaičiuoti naktyje žvaigždes,
Net tavo veidas atminty išdilo
Ir vasaros dangus šviesesnis be tavęs.
Nekaltinu nei laiko, nei likimo,
Seniai pasukome kitais keliais
Ir norai mano jau visai kitokie,
O mes seniai jau tapom svetimais.
Irena M.L.
Iš Irutė Matažinskaitė Lazickienė facebook paskyros
Komentarai
Komentarų nėra