Iš praeities. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Iš praeities senolių mintas takas,
Tvora medinė, kažkada dar buvusi tvirta.
Seniai jau viržiais čia apaugęs takas,
Troboj seniai jokios gyvybės nebėra.
 
Iš praeities tik rūkas tarsi dūmai rūksta,
Iš praeities močiutės blynai kepami.
Tačiau dabar čia visko trūksta.
Dabar čia tiktai praeitį surast gali.
 
Prabėgo metų daug, namelis stovi.
Lyg saugotų dar šilumą gyvų.
Per langus išdaužtus čia šlaistos vėjas,
Ieškodamas gal sielų, gal žmonių.
 
Bet čia tik praeitis viena gyvena,
Ir senas klevas saugo paslaptis šitų namų.
Aš tik einu pro šalį, o širdis krauju sruvena,
Kiek dar yra tokių, tarsi žmogaus likimai, apleistų namų.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Tėvynę savo meile apkabinsiu", 2019 m.

Komentarai

  • Algis Donauskas
    prieš 7 minučių
    Puikios eilės,labai aktualios šiam laikotarpiui...

Parašykite komentarą