Pyktis. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Blogai, kai žmogų valdo pyktis,
Kai jis nepastebi šviesių spalvų,
Kai akys jo nemato jokio grožio
Ir krypsta ten, kur juoda ir tamsu.

Blogai, kai žmogų valdo pyktis,
Kai jo širdis pagiežos kupina.
Kiekvienas sutiktas atrodo tarsi priešas
Ir pyktis jam neleidžia
Pastebėti draugo kelyje.

Blogai, kai žmogų valdo pyktis,
O juk pasaulis toks gražus,
Čia medžiai auga, gėlės žydi
Ir virš galvos toks mėlynas dangus.

Blogai, kai žmogų valdo pyktis,
Be jo pasaulis būtų nuostabus,
Džiaugsmu ir laime šviestų sutiktojo akys,
Laimingu taptų netgi pykstantis žmogus.